ES investicijos bus naudingos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai dirbtinio intelekto, duomenų, robotikos, fotonikos, puslaidininkių, kvantinių technologijų ir platesnės realybės srityse.
ES rengiasi investuoti beveik pusę milijardo eurų į proveržio skaitmenines technologijas po to, kai buvo atrinkti naujausi pasiūlymai pagalprogramą „Europos horizontas“, kuriais visoje Sąjungoje ir už jos ribų skatinami bendri moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Tai reiškia, kadbus padidintos investicijos į dirbtinį intelektą; didieji duomenys, robotika, išplėstinė realybė, kvantinė, fotonika ir jutikliai, naujos kartos internetas ir dvimatės medžiagos. Visos šios pagrindinės technologijos yra Europos strateginio savarankiškumo pagrindas ir yra pagrindiniai perėjimo prie skaitmeninės, tvarios ir įtraukios ateities veiksniai.
Atlikus tarpusavio vertinimąatrinkta beveik 90 projektų.
Atsižvelgiant į subalansuotą projektų dalyvių iš akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės subjektų derinį, įskaitant tvirtą MVĮ atstovavimą, pagal šiuos projektus Europa formuos pažangias skaitmenines technologijas, skirtas Europos pramonei, kuri pirmautų pasaulyje šiose svarbiose mokslinių tyrimų ir technologijų investicijų srityse.
Dirbtinis intelektas, duomenys ir robotika
Atrinkta 30 projektų, kurie padės toliau plėtoti Europos dirbtinio intelekto (DI), duomenų ir robotikos ekosistemą.
Šiais projektais, kurių bendras biudžetas viršija 225 mln. EUR, siekiama spręsti pagrindinius mokslinių tyrimų ir inovacijų uždavinius, susijusius su naujomis technologijomis, sumažinti galingų DI sistemų energijos suvartojimą, optimizuoti duomenims imlių taikomųjų programų išteklių valdymą ir kurti priemones, kuriomis būtų lengviau dalytis duomenimis.
Šiuose projektuose dalyvauja daugiau nei 24 šalių dalyviai, maždaug pusė jų – pramonės atstovai, o kita pusė – akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų bendruomenės atstovai. Iš pramonės dalyvių apie 50 % yra vidutinės įmonės (MVĮ).
Be to, atrinkti projektai padės ES pirmauti dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srityse, nes bus kuriamos taikomosios programos, atitinkančios ES požiūrį, pagal kurį technologinių inovacijų srityje daugiausia dėmesio skiriama žmonėms.
Pagal vieną iš atrinktų DI projektų bus plačiu mastu kuriami Europos didelės kalbos modeliai. Šie kalbų modeliai, be kita ko, padės užtikrinti geresnes vertimo programas, palengvins klientų aptarnavimo pokalbius Europos kalbomis ir maitins virtualius asistentus namuose.
Kitas atrinktas projektas padės sukurti dirbtinio intelekto sistemą, kuri būtųpritaikoma ir efektyvi, panašiai kaip žmogaus smegenys. Šis naujos kartos dirbtinis intelektas žada didesnį universalumą ir efektyvumą, nes jis ruošiamas bandymams naudoti nuo kompaktiškų prietaisų iki didelių debesų platformų.
Kitas projektas padės užtikrinti, kad pavojingas ir taršus laivų perdirbimo darbas būtų daug saugesnis derinant dirbtinį intelektą ir robotiką, tokiu būdu naudojant bepiločius orlaivius patikrinimams ir automatizuotoms išmontavimo sistemoms.
Pagal papildomą projektą bus sukurtos priemonės optimaliam išteklių valdymui itin daug duomenų naudojančiose taikomosiose programose, pvz., elektroninės prekybos platformose arba srautinio duomenų siuntimo paslaugose, taip padidinant jų energijos vartojimo efektyvumą ir patikimumą piliečių naudojimui.
Dar viename projekte bus naudojamos naujos dirbtiniu intelektu grindžiamos priemonės, kad būtų lengviau dalytis duomenimis ir vykdyti veiksmingesnes bei ekologiškesnes duomenų operacijas. Technologijos bus išbandytos tais atvejais, kai naudojamos judumo, sveikatos priežiūros, pramonės ir energetikos duomenų erdvės.
Kitu projektu, kuris buvo atrinktas, sukuriama atvirojo užsakovo prizų programa. Šia programa bus remiamasi kaip etalonu Europos dirbtinio intelekto bendruomenei, siekiant skatinti pramonę naudotis moksliniais tyrimais. Plėtojant prestižinius DI atvirų inovacijų iššūkius, vykdant projektą sutelkiamas platus mokslininkų ir novatorių iš akademinės bendruomenės ir pramonės, įskaitant startuolius, dalyvavimas visoje Sąjungoje.
Pagrindinės fotoninės šviesos įsisavinimo technologijos
„Photonics“ siūlo naujus ir unikalius sprendimus, kuriuose šiuolaikinės tradicinės technologijos artėja prie greičio, energijos suvartojimo, pajėgumo ir tikslumo ribų.
12 atrinktų projektų, kurių bendras biudžetasyra 60 mln. EUR, sustiprins dabartinę Europos lyderystę fotoninių technologijų ir taikomųjų programų srityje ir užtikrins Europos pramonei prieigą prie pažangiausių fotoninių technologijų, apimančių naujus fotoninius lustus ir naujas universalias lazerines konfigūracijas, ir dažnai naujas medžiagas. Patobulintas jutiklių sistemas, kurios derina skirtingus bangų ilgius ir turi didesnį jautrumą, ateityje galima lengvai pritaikyti medicinos prietaisams, gamybai, automatizuotoms transporto priemonėms ir žemės ūkio maisto produktų pramonei.
Įvairūs atrinkti dalyviai iš daugiau nei 25 šalių, iš kurių daugiau kaip trečdalis yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), bendradarbiaus konsorciumuose su akademine bendruomene ir mokslinių tyrimų organizacijomis.
Vienas iš atrinktų projektų sukurs kompaktišką, nebrangią ir itin jautrią jutimo platformą oro ir vandens kokybei stebėti. Šis pirmasis prietaisas veiks integruojant šviesos šaltinį, jutiklius ir elektroniką mikroschemoje. Nedideli oro ar vandens taršos pokyčiai taps išmatuojami remiantis neprilygstamu naujojo lusto jautrumu.
Puslaidininkių technologijos pramonei
Daugiau nei septyni projektai, kurių bendras biudžetas – 35 mln. EUR, bus skirti novatoriškam puslaidininkių projektavimui, gamybai ir pakavimui.
Iš daugiau kaip 70 dalyvių iš daugiau nei 16 šalių dauguma atrinktų dalyvauti šiuose projektuose atstovauja akademinei bendruomenei ir mokslinių tyrimų bendruomenei, o beveik trečdalis jų yra pramonės sektoriaus atstovai. Šeštadalis dalyvių yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).
Šie projektai apima visą vertės grandinę, pradedant medžiagų moksliniais tyrimais (pvz., feroelektrinės, grafeno), tada sprendžiant gamybos procesus (pvz., atominio sluoksnio nusodinimą), architektūrą (pvz., neuroninius tinklus, dirbtinį intelektą) ir puslaidininkinius įtaisus (tiek analoginius, tiek skaitmeninius). Keliuose projektuose žalia elektronika yra pagrindinis aspektas. Vienas projektas apima net ne tik puslaidininkius, jame siūlomos spausdintinės ir lanksčios elektronikos technologijos.
Šie projektai dar labiau sustiprins ir sustiprins Europos pirmavimą puslaidininkių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Rezultatas papildys technologinių pajėgumų stiprinimą ir inovacijas, remiamus Europos lustų aktu.
Vienas iš atrinktų projektų pristato novatorišką pažangą smegenų ar neuromorfinės kompiuterijos srityje, kur kompiuterinės sistemos modeliuojamos pagal žmogaus smegenų struktūrą. Vietoj įprastos grandinės jis naudos magnetines daleles, vadinamas smilioninėmis kvazidalelėmis, kad imituotų smegenų chemiją ir palengvintų sudėtingus skaičiavimus. Be to, prietaisai, varomi šiuo skaičiavimo metodu, panaudos dalį galios, reikalingos įprastoms mikroschemų technologijoms.
Kvantinės technologijos
Kvantinių technologijųsrityje atrinkti septyni projektai, kurių bendras biudžetas – 47 mln. EUR. Jie dirbs tokiose srityse kaip kvantinių fotoninių integrinių grandynų technologijos, kvantiniai kompiuteriai, pagrįsti puslaidininkiais ar fotonais, ir naujos kartos kvantiniai jutikliai, įskaitant mikroschemų optinių laikrodžių, skirtų tiksliam sinchronizavimui, kūrimą, magnetometrų, skirtų geotyrimui, ir temperatūros jutiklių kūrimą. Daugiau kaip trečdalis atrinktų dalyvių iš daugiau kaip 18 šalių yra pramonės atstovai (beveik du trečdaliai iš jų yra MVĮ), prie kurių prisijungė akademinė bendruomenė ir mokslinių tyrimų organizacijos.
Šiais projektais remiamos ES pastangos stiprinti Europos technologinį suverenumą strateginėje kvantinių technologijų srityje ir pirmauti pramonėje, taip pasinaudojant nusistovėjusia Europos kvantinio mokslo ir technologijų kompetencija.
Projekto pavyzdys yra puslaidininkinio kvantinio kompiuterio, kuris bus sukurtas ir veiks iki 2029 m., kūrimas. Ji bus prieinama naudotojams per debesį ir išspręs problemas, kurių šiandienos superkompiuteriai negali išspręsti. Jis galėtų būti taikomas kuriant geresnius vaistus ir vakcinas, optimizuojant tiekimo grandines ir kuriant naujos kartos baterijas.
Kitu projektu siekiama sukurti naujos kartos kvantinius jutiklius, darant šuolius į priekį jautrumo ir tikslumo požiūriu. Tai bus labai naudinga Europos pramonei tokiose srityse kaip medžiagų gamyba, mikroelektronika, sveikatos priežiūra ir metrologija. Projektu taip pat bus sudarytos sąlygos fizikams ir inžinieriams išplėsti savo įgūdžius, kad jie apimtų kvantinę patirtį, taip pat sustiprintų Europos deimantų kvantinių jutiklių tiekimo grandinę.
Išplėstinė realybė
Daugiau nei šeši atrinkti projektai, kurių bendras planuojamas biudžetas – 52 mln. EUR, suteiks avansą XR ir virtualiuose pasauliuose. Dalyvauja konsorciumai iš daugiau nei 20 Europos šalių. Daugumadalyvių yra iš pramonės, o beveik du penktadaliai – iš akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų organizacijų.
Šiais projektais bus kuriami naujos kartos išplėstinės realybės (XR) įrenginiai ir taikomosios programos, suteikiančios gerokai geresnę naudotojų patirtį. Remiantis eXtended Reality visam projektui, įgyvendinant projektus bus naudojamos tokios technologijos kaip 5G/6G, daiktų internetas, duomenys, dirbtinis intelektas (DI), paribio ir debesijos kompiuterija ir mikroelektronika siekiant toliau skatinti inovacijas. Siūlomais sprendimais bus prisidedama prie Europos technologinio savarankiškumo ir remiamas XR technologijų naudojimas Europos pramonėje.
Vienas iš atrinktų projektų sukurs pirmąją bendrąją papildytosios realybės akinių (ARE) platformą ir įprastai atrodančius papildytos realybės akinius, tinkamus naudoti visą dieną, įskaitant galimybę naudoti asmeninius korekcinius lęšius. Kitas projektas padės sukurti hiperrealistinės ir XR pagrįstos žmogaus, žmogaus ir mašinos sąveikos priemonių rinkinį. Dar vienas projektas sukurs naujos kartos didelės kalbos modeliu pagrįstas XR sistemas, kurios prisitaikys prie individo. Bus sukurti virtualūs avatarai, kurie parodys specifinį stilių, veido išraiškas ir požiūrius, kad būtų lengviau bendrauti. Be to, vienas kitas projektas dirbs su XR programomis, kurios atneš meną ir kultūrą žmonėms, kurie gali nesugebėti juo mėgautis kitaip.
Koordinavimo ir paramos projektas padės formuoti ir skatinti atvirą, decentralizuotą, patikimą Europos ir pasaulinę metavisatą, atitinkančią į žmogų orientuotų technologijų viziją, išdėstytą Deklaracijoje dėl skaitmeninių principų ir teisių. Ji glaudžiai bendradarbiaus su visais atitinkamais Europos suinteresuotaisiais subjektais ir padės struktūrizuoti Europos virtualiųjų pasaulių ekosistemą.
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas